- duburas
- dùburas sm. (3b), dū̃buras (3b); Š žr. duburys: 1. Dūburas yra duobė, išmušta par ledines, par lytis, kur bėga upelis, arba pievose J. Ganyklose dūburaĩ, kur žąsys plūdura, maudos J. Šituos duburuõs tai gal niekas ir nesėjo Pl. 2. Vanduo įtraukė į dùburą, ir nuskendo Grž. Mūsų duburè daug da žuvies pasiliko Ps. Duburuose žuvis užlieka Jnšk. 3. Mt žemõs, šlapios vietos miškas: Duburè kasmet sunku šienaut Kp. Išėjo duburañ uogautų Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
